Ketvirtadienis, Rugpjūtis 22, 2019
   
Tekstas

Dažniau ir daugiau galvokime bei kalbėkime apie idealus

Ar karalius Mindaugas, priimdamas Lietuvos karalystės karūną, galvojo apie idealus? Ar Vytautas Didysis galvojo apie idealus, žiūrėdamas į žemėlapį, rodantį atstumą nuo Baltijos iki Juodosios jūros? Ar galvoja apie idealus Lietuvos politikai? Ar mąstai apie tai tu, tavo draugas ir kaimynas? Karalius Mindaugas ir Vytautas Didysis tai tik romantiški istorijos pavyzdžiai, tuo tarpu kalbant apie žmones, gyvenančius dabartinėje Lietuvoje – manau, kad nemaža dalis galvoja apie idealus, tačiau mažai apie juos kalba.

Tūkstantį ir vieną kartą esame matę filmuose situaciją, kuomet susipykus įsimylėjėliams, guodžiantis draugas klausia „ar sakei jai, kad myli“. Guodžiamasis atsako „ne, bet ji žino“. Tuomet tuoj pat guodžiantysis bara, kad „jai žinoti neužtenka – jai reikia išgirsti“.

Esu tikras, kad daugeliui lietuvių stovi graudulio gumulas gerklėje klausant himno ar patriotinių dainų per valstybines šventes, sporto pergales, kitus reikšmingus įvykius. Ir tas gumulas talpina tiek daug, kad sunku apsakyti: meilę Lietuvai, vienybės džiaugsmą, pasididžiavimą savo šalimi, savimi ir tuo, kas supa aplink. Tačiau ar tas gumulas kada nors virsta žodžiais? Kodėl sunku garsiai pasakyti savo draugams, pažįstamiems, pavyzdžiui „aš myliu Lietuvą“? Ar tikrai ta baimė, stabdanti nuo jausmų raiškos žodžiais, turi pagrindo? Manau – ne.

Sunku pradėti nuo Tėvynės? Siūlau pradėti nuo paprastesnių, tačiau nemažiau reikšmingų dalykų, kurie, be abejo, yra meilės Tėvynei sudėtinė dalis – idealų.

Dar esame pavargę nuo pykčių ir purvų esančių viešoje erdvėje, tačiau jau daugėja žmonių, kurie tiesiogine prasme suvokia ir įkūnija žodį optimizmas – prisidėkime prie jų!

Pradėkime nuo paprastų dalykų, kad ir sąžinės. Nelaukime praeivio, kuris radęs piniginę su krūva šlamančių, puls rodyti gerą pavyzdį ieškodamas šeimininko. Parodykime jį patys, bet kurioje situacijoje, kuomet jos reikia, ir po to dar aplinkiniams pasakykite – aš pasielgiau sąžiningai, ir tai yrakietai!

Pasidžiaukime kito sėkme. Mano kaimynas vagis ir sukčius tegul būna keičiamas į mano kaimynas šaunuolis, nes džiaugtis kito sėkme yra daug smagiau, nei laikyti savyje pavydą.

Pripažinkime savo klaidas, ypatingai tada, kai to visai nesinori daryti – pradžiuginsime save, pašnekovą ir dar užsidėsime garbingo žmogaus pliusą. Juk būti garbingu yra taip pat kietai, kaip ir sąžiningu. Tai ugdys riterio dvasią viduje.

Paskatinkime žmones, kurių akys dega idėja, noru kurti ar tiesiog elementariu nuoširdumu ir pozityvumu. Juk noras keisti, kurti ar tiesiog daryti pozityvius dalykus pats savaime labai prisideda prie kultūringos visuomenės dvasios.

Būkime pilietiški. Pilietiškumas yra labai įvairiapusis dalykas, tačiau jeigu jis nėra jums pažįstamas, pradėkite nuo to jausmo, kuris užplūsta padarius ką nors gero. Nebūtina susirgti kokia nors crazy acto garinimo idėja ir pulti keisti pasaulį. Tiesiog užtenka artimiausioje savo aplinkoje padaryti vieną kitą gerą darbą.

Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, tačiau prisimenant, kad šiandieną yra Valstybės diena (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena) norėtųsi jį užbaigti punktu apie didžiavimąsi savo valstybe. Juk tai šalis, kuri mums padovanojo nuostabią, turtingą, pasididžiavimo vertą istoriją. Kurkime nuostabų jos tęsinį visi kartu ir po vieną! Darykime mažus ir didelius darbus, kuriais iš tikrųjų galima didžiuotis, kalbėkime apie juos ir idealus – įkvėpkime kitus. O šiandien pasakykime „Lietuva aš tave myliu“ pačiomis įvairiausiomis formomis – kad ir garsiai, pilna krūtine giedant himną kartu su visais pasaulio lietuviais.

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt