Penktadienis, Rugpjūtis 23, 2019
   
Tekstas

A. Lydeka: Lietuvos piliečiai negali turėti skirtingų konstitucinių teisių

Ar gali būti taip, kad Lietuvoje yra dviejų rūšių piliečiai: vieni jų turi visas pilietines ir politines teises, kiti, turintys sąlyčio taškų su kitomis valstybėmis, jau visiškai kitokias teises ir pareigas? Pirmoji kategorija piliečių turi ir aktyviąją, ir pasyviąją rinkimų teisę, tuo metu Lietuvos Respub-likos piliečiai, kurie kartu yra ir kitų valstybių piliečiai, pasyviosios rinkimų teisės (t.y. teisės būti išrinktiems) neturi.

Dabar populiaru viską suvesti į kokį nors vieną konkretų asmenį, bet atsiribokime nuo to. Tarkime, lietuvis, Lietuvoje gimęs mūsų šalies pilietis, vėliau išvyko ir dirbo JAV, ten įgijo JAV pilietybę, bet grįžo į gimtinę ir nori kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Seimą. Šiandien tokios galimybės jis neturi. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nepriims pareiškinių dokumentų, motyvuodama, kad jei jis bus išrinktas Seimo nariu, negalės prisiekti, nes turi teisinį ryšį su kita valstybe.

Kyla svarbus ir aktualus teisinis klausimas – ar galima Lietuvos piliečius skirstyti į dvi kategorijas, ar Lietuvoje mūsų piliečiai skirstomi į skirtingas rūšis ir lentynėles?!

Mano atsakymas vienareikšmis – piliečio atžvilgiu, jokia diskriminacija vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija negalima. Šiuolaikinėje, modernioje valstybėje to neturi būti. Tik Bulga-rija ir Malta, dvi Europos Sąjungos valstybės, turi analogiškus reikalavimus, kaip Lietuva. Kitos valstybės, įvertindamos tai, kad yra nemažai žmonių, kurie turi dvi pilietybes, o kartais ir dar dau-giau (daugiašales pilietybes), iš esmės yra išsprendusios šiuos klausimus arba konstituciniu, arba įstatyminiu lygmeniu.

Seimas, baigdamas 2015 metų rudens sesiją, nutarimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl galimų skirtumų tarp Konstitucijos ir Seimo rinkimų įstatymo formuluočių, kalbančių apie Seimo nario priedermę nebūti susaistytam priesaika kitai valstybei. Teismo prašoma išaiškinti, ar atsisakyti kitos valstybės pilietybės reikia jau registruojantis kandidatu į Seimo narius, ar tik prieš Seimo nario priesaiką. Viliuosi, kad Konstitucinis Teismas išspręs šį teisinį neapibrėžtumą ir kai kurių piliečių galimą diskriminaciją.

Tik priminsiu, kad Seimas neseniai priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leido lietuvių pi-liečių vaikams, gimusiems užsienyje, išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, net jei kartu buvo įgyta ir kitos valstybės pilietybė. Tai šaunu, tai žingsnis arčiau didesnės Lietuvos.

Bet ar tai reiškia, kad tokiems mūsų piliečiams tapus pilnamečiais jie vis tiek nebus visaverčiai Lietuvos Respublikos piliečiai, nes dalis jų politinių ir pilietinių teisių bus apribotos? Galbūt tie, pageidaujantys, kad Lietuvoje egzistuotų skirtingų piliečių rūšys, kartu pasiūlys pradėti gaminti ir skirtingus piliečių pasus?

Arminas Lydeka, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Europos reikalų komiteto vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio kandidatas į teisingumo ministrus

Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt