Pirmadienis, Spalis 14, 2019
   
Tekstas

Utenos rajono savivaldybės milijonų „prižiūrėtojai“

Jau gerą dešimtmetį Lietuvoje galioja viešųjų pirkimų įstatymas. Įstatymas sukurtas tam, kad biudžetinės įstaigos vykdytų pirkimus ne taip kaip nori ir ne iš to ko nori, bet iš tų, kurie siūlo geriausią kainą. Tačiau neretai įstatymai nėra tobuli ir dėl to jie nuolat atnaujinami, keičiami. Ne išimtis ir viešųjų pirkimų įstatymas bei iš jo sekanti pirkimų tvarka. Vien per pastaruosius trejus metus viešųjų pirkimų įstatymas keitėsi ne kartą. Atsirado elektroniniai pirkimai ir nemažai kitų pataisymų (patobulinimų).
Neseniai Utenos rajono savivaldybės kontrolės komitetui savivaldybės kontrolierės tarnyba pateikė audito ataskaitą už 2011 metus, kurioje matyti, kad Utenos rajono savivaldybės biudžetinėse įstaigose nuolat pažeidinėjamas viešųjų pirkimų įstatymas. Pažeidimų padaryta pirkimuose ne už vieną milijoną litų. Daugiausiai švietimo įstaigoms įsigyjant maisto produktų. Žiūrėk vienos mokyklos valgykla nupirko ne taip bandeles, kitos sulčių ir panašiai. Tačiau manęs tai nei kiek nestebina. Turėdamas patirties su viešaisiais pirkimai puikiai suprantu tas mokyklas ir jų darbuotojus, kurie turėjo nupirkti tuos maisto produktus. Suprantu todėl, kad maisto produktų pirkimas mano nuomone toli gražu ne švietimo įstaigų funkcija, bent jau tol, kol nėra pakankamai kompetentingų darbuotojų atsakingų konkrečiai tik už viešuosius pirkimus. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų įstatymo ir tvarkos laikymosi sudėtingumą man sunku suprasti kodėl tarkim mokyklos ūkvedys (kuris neretai neturi kompetencijos ne tik šiai sričiai, bet ir neturi paprasčiausio aukštojo mokslo diplomo) privalo rengti metinį pirkimų planą, pirkimus, pirkimų ataskaitas ir panašiai. Todėl jau ne kartą savivaldybės vadovams siūliau viešuosius pirkimus bei produktų tiekimą rengti centralizuotai. Pirmiausiai - tokia tvarka nuimtų „nepelnytą“ darbo krūvį nuo švietimo įstaigų darbuotojų, kurie ir taip turi ką veikti, antra – tokia tvarka sudarytų pagrindą rengti pirkimus nebe apklausos būdu (kas sudaro terpę įvairiems susitarimams), bet rengti atvirus konkursus (kas neabejotinai yra skaidriau, pigiau ir objektyviau).  Centralizuotas tiekimas taip pat anokia naujovė, tačiau labai tiktų šiai sričiai.
Visai kita situacija su Utenos rajono savivaldybės administracijos rengiamais arba nerengiamais viešaisiais pirkimais. Utenos rajono savivaldybės viešųjų pirkimų skyriui bei pirkimų komisijai vadovauja socialdemokratų partijos tarybos narys Viktoras Vieversys. Dar 2010 metais tiek rajoninėje, tiek šalies žiniasklaidoje buvo aprašytas atvejis, kai teisme už ES lėšų grobstymą, kaip įtariamieji atsidūrė UAB „Utenos melioracija“ darbuotojai ir Utenos rajono savivaldybės darbuotojai. Pasak prokurorų ir FNTT pareigūnų ES lėšų grobstymo byloje vienas iš kaltinamųjų Utenos rajono savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Viktoras Vieversys. Kitas kaltinamasis, ne ką mažiau garsus Utenos rajono savivaldybės tarybos narys (valdančiųjų koalicijos bendražygis) UAB „Utenos melioracija“ vadovas Liuonius Purvinis.  Viktoras Vieversys dar ir apkaltintas piktnaudžiavimu tarnyboje. Tais pačiais metais paaiškėjo, kad minėtas specialistas neturi aukštojo mokslo diplomo atitinkančio viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo kvalifikaciją Utenos rajono savivaldybėje. Valstybės kontrolė nurodė savivaldybės administracijai šį neatitikimą ištaisyti, todėl Viktoras Vieversys buvo atleistas iš darbo. Tačiau kokia ironija - Utenos rajono savivaldybės administracijai paskelbus konkursą viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigoms užimti neatsirado nei vieno norinčio. Esant tokiai „kritinei“ situacijai, savivaldybės administracija sumažino kvalifikacinius reikalavimus viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigoms užimti ir pakvietė Viktorą Vieversį toliau vadovauti savivaldybės viešiesiems pirkimams. Nors kai kurie savivaldybės darbuotojai sunkiai galėjo suvokti – kaip gali žmogus neesantis valstybės tarnautojas vadovauti valstybės tarnautojams, tačiau kaip įprastai sprendimas Utenos rajono savivaldybėje buvo priimtas be didesnių diskusijų. Suprantama, „gerą“ specialistą reikia saugoti. Juk kas metai Utenos rajono savivaldybės administracija skelbia netoli 1000 viešųjų pirkimų. Skyriuje vedėjui padeda 5 specialistės. Nors šios specialistės retai kada palieka savo kabinetus bei turi stacionarius kompiuterius su vietiniu internetu, kai kurias vedėjas yra apdalinęs nešiojamais kompiuteriais su mobiliuoju internetu už 119 lt/mėnesiui (mokesčių mokėtojų lėšų). Apie tokias privilegijas gali pasvajoti ne tik kitų skyrių specialistai, bet ir vedėjai. Klausimas už kokius „nuopelnus“ vyksta tokie skatinimai mokesčių mokėtojų sąskaita.
Per pastaruosius dvejus metus (2010 m. – 2012 m.) Utenos rajono savivaldybė įsivėlė į kelis teismo procesus dėl viešųjų pirkimų. Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė ar nutraukė pačius didžiausius, Utenos rajono savivaldybės skelbtus konkursus. Vien 2012 metais teismuose buvo 3 konkursai, kurių bendra vertė viršija 60 milijonų litų. 2011 metais Utenos rajono savivaldybė (Viešųjų pirkimų tarnybos informacija) pagal viešųjų pirkimų pažeidimus Lietuvoje buvo antra (pirkimuose, kurių suma viršija 50 milijonų litų) iš visų biudžetinių įstaigų. Nors savivaldybės administracijos direktorius teisinasi, jog iš masės pirkimų atliekamų per metus klaidos ir pažeidimai yra neišvengiami, tačiau koks atsitiktinumas - daugelis pažeidimų fiksuojami didžiausios vertės pirkimuose. Užtenka paskaityti VPT išvadas dėl vieno iš sustabdytų vandenvalos konkursų. Tarkim viešųjų pirkimų skyrius su Viktoru Vieversiu priešakyje nusprendė nustatyti tokias konkurso sąlygas (kelios iš jų): su 1280 lapų medžiagos, kurios nemažą dalį sudaro techninė medžiaga, tiekėjams leidžiama susipažinti ir pateikti pasiūlymą per 9 dienas (nors numatoma pirkimo vertė apie 6 milijonus litų), paklausimui skiriamos 5 dienos (taip išeina reikia sugebėti išnagrinėti tokį kiekį medžiagos per 5 dienas arba kažkas būna jau išnagrinėjęs?) , susipažinti su statybvietėmis galimybė nenumatoma (koks rangovas gali imtis kelių milijonų litų vertės objektų nematydamas statybviečių (ar kažkas būna jau matęs?), galiausiai nustatytas laimėtojas, kurio pasiūlymas beveik milijonu litų viršijo pirkimo vertę(tokiu atveju privaloma skelbti naują konkursą). Nieko nuostabaus, kad didelė grupė tiekėjų tai apskundė ir sutartis buvo panaikinta.
Paminėsiu dar keletą įžūlesnių viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo veiksmų vertų jūsų dėmesio.
Kiekvienas asmuo biudžetinėje įstaigoje rengianti konkursus ar vadovaujantis viešųjų pirkimų komisijai turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją. Surengęs konkursą ir sužinojęs, jog konkurse dalyvauja įmonė, kuri priklauso šeimos nariams ar joje dirba šeimos nariai privalo apie tai pranešti perkančiosios organizacijos vadovui ir nusišalinti. Nors  Viktoras Vieversys, kaip viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas bei viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas (kas irgi nesuprantama, nes rengti ir vertinti konkursus tas pats asmuo negali) buvo pasirašęs tokią deklaraciją ją ignoravo. Per tris metus UAB „Lyderio akademija“, kuri priklauso UAB „Lyderio grupė“ (kurioje projektų vadovu dirba  Viktoro Vieversio sūnus) pasirašė su Utenos rajono savivaldybe 9 sutartis. Tai reiškia, kad net 9 kartus buvo pažeisti viešieji ir privatūs interesai. Tarkim savivaldybės skelbtą konkursą „ISO kokybės vadybos diegimas“ laimėjo UAB „Lyderio akademija“ pasiūliusi (625 000 lt) daugiau nei du kartus didesnę kainą, nei antroje vietoje likusi įmonė (294 000 lt). Tačiau viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas ne tik nenusišalino nuo konkurso, bet  toliau vadovavo pirkimų komisijai nustatant laimėtojus. Paklausus ar apie tai žinojo pirkimo organizacijos vadovas, šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas gavau patikinimą, kad direktorius apie tai tikrai nebuvo informuotas. Šiuo klausimu jau vyksta tyrimas vyriausioje etikos komisijos tarnyboje. Suprantama, kad kiekvienas tėvas nori padėti savo sūnui, bet tai neturėtų būti daroma mokesčių mokėtojų sąskaita.
Nuo 2000 metų Utenos rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su UAB „Omnitel“ dėl GSM ryšio paslaugų. 2010 metais Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas „tarpininkaujant“ ir kartu nesilaikant viešųjų pirkimų įstatymo pasirašė papildomą susitarimą prie šios sutarties. Nepaisant to 2011 metais pasirašytas dar vienas susitarimas su minėta mobiliųjų paslaugų įmone. Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus jokių susitarimų, kurie keičia pirmines sąlygas sudaryti galimybės numatyta nebuvo. Nėra ko stebėtis be konkurso įvykusio susitarimo sąlygomis. Tarkim Utenos rajono mero Alvydo Katino, vicemero Vidmanto Valinčiaus, patarėjų Henriko Zabielos ir Gintauto Petravičiaus, administracijos direktoriaus Jono Slapšinsko ir aišku viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo (kuris Utenos rajono savivaldybėje buvo atsakingas už mobiliąsias paslaugas bei jų įrangą) interneto planai – 7 GB riboto duomenų kiekio internetas mėnesiui kainuoja 192 lt. Tuo tarpu savivaldybės tarybos nariams priskirti interneto planai neriboto kiekio duomenų su 119 lt mėnesine įmoka. Yra mobiliųjų paslaugų planų, kurie riboto duomenų kiekio 1 GB mėnesiui 119 lt. (visa tai apmokama iš biudžeto). Ir tai ne 2000 metų planai, tai 2011 metų gruodžio mėnesio susitarimo pagrindu pasirinkti planai. Manau prie didžiausių norų sunkiai rastumėte tokius planus, ką jau kalbėti apie tokių paslaugų būtinybę. Daugiau nei prieš metus paprašiau savivaldybės vadovų, jog jie laikytųsi galiojančių įstatymų ir būtų nutraukta neterminuota sutartis su UAB „Omnitel“. Negavęs jokio atsakymo kreipiausi į atitinkamas institucijas, kurios pavedė savivaldybės kontrolierės tarnybai atlikti auditą šiuo klausimu. Auditas buvo atliktas tik už 2011 metus ir tai patvirtino mano teiginius, jog buvo pažeisti įstatymai. Pažeisti įstatymai ne tik viešuose pirkimuose. Pasak audito išvadų 2011 metais rugsėjo mėnesį viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas (atsakingas už bendravimą su UAB „Omnitel“) gavo iš UAB „Omnitel“ du plančetinius kompiuterius IPAD (6400 lt vertės). Pagal galiojančią tvarką skyriaus vedėjas privalėjo minėtus kompiuterius užpajamuoti ir įvesti į inventorizacinę apskaitą (tiksliau pasakius užpajamuoti, kaip savivaldybės turtą). Tačiau to nepadarė, bet UAB „Omnitel“ paslaugų pavidalu sąskaitos už tai nepamiršo išrašyti ir išrašė, savivaldybė už tai apmokėjo. Koks atsitiktinumas, tik mano iniciatyva pradėjus aktyviai narstyti mobilių paslaugų klausimą, po pusės metų jau kitais finansiniais metais, Viktoras Vieversys „prisiminė“, kad yra neužpajamuoti du plančetiniai kompiuteriai. Tokiu būdų įstatymus pažeidė ne tik Viktoras Vieversys, bet ir buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja Irena Tumonienė. Atsižvelgiant į tai kontrolierės tarnyba rekomendavo šiuos abu savivaldybės darbuotojus patraukti į atsakomybę. Tai ne pirmas šio „dueto“ nusižengimas.
Dar 2011 metų pavasarį laikantis, mano nuomone, žalingos savivaldybės tradicijos naujai išrinktai savivaldybės tarybai buvo dalinami nauji nešiojamieji kompiuteriai su mobiliuoju internetu. 16 savivaldybės tarybos narių buvo išrinkti pakartotinai, tai ir kompiuterius turėjo nuo praeitos kadencijos. Kadangi savivaldybės tarybos nariui nešiojamas kompiuteris reikalingas ne žaidimams žaisti ar filmams žiūrėti, nesupratau kuo blogi praėjusios kadencijos kompiuteriai? Nutariau neimti jokio nešiojamojo kompiuterio ar mobilaus interneto, nes tai mano požiūriu yra biudžeto lėšų švaistymas. Po mėnesio supratau, kad buvau vienintelis, kuris atsisakė šios privilegijos. Tačiau tai tegu lieka kiekvieno savivaldybės tarybos nario asmeniniu reikalu. Praėjus beveik metams, viename savivaldybės tarybos posėdyje buvo pateiktas sprendimo projektas apie nešiojamųjų kompiuterių perdavimą kultūros centrui, bibliotekoms ir kitoms įstaigoms. Paklausiau ar tai ne tie patys kompiuteriai, kurie buvo „netinkami“ savivaldybės tarybos nariams. Atsakymas buvo teigiamas. Tuomet pasiteiravau ar tik nebuvo paimtas kompiuteris su mobiliuoju internetu mano vardu (nors aš jo atsisakiau). Iš nerišlių atsakymų supratau, kad mano dvejonės turi pagrindą. Nuėjęs į UAB „Omnitel“ saloną ir pasiteiravęs ar nėra mano vardu išrašomų sąskaitų už kokias nors paslaugas savivaldybėje gavau atsakymą, jog kiekvieną mėnesį nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2011 metų sausio mėnesio mano vardu buvo apmokamos sąskaitos už mobilų internetą. Tuo labai pasipiktinau, nes tai buvo daroma be mano žinios, pasinaudojant manimi. Kreipiausi į savivaldybės vadovus, kad paaiškintų kokiu pagrindu mano, kaip savivaldybės tarybos nario vardu, buvo išrašomos šios sąskaitos ir apmokamos mano vardu. Už tai tiesiogiai buvo atsakingi viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Viktoras Vieversys ir buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja Irena Tumonienė. Buvo atsakyta, jog tai tik nesusipratimas. Atsižvelgiant į tai, jog prieš tai minėti  susitarimai su operatoriumi sudaryti neteisėtai ir finansiškai prasilenkiant su realybe bei atsižvelgiant į tai, jog šie asmenys ne kartą „netyčia“ suklydo apskaitant ir apmokant už kompiuterinę įrangą tokie atsakymai mano įtarimų neišsklaidė
Galima būtų vardinti ir daugiau – žiemos kelių valymas be sutarčių ir konkursinių įkainių, konkursai su abejotinomis derybomis „ne savivaldybės naudai“, masė pažeidimų konkursų rengime ir pačioje savivaldybės viešųjų pirkimų tvarkoje, kuriuos patvirtino ir atliktas vidaus auditas. Tačiau reziumuojant norėtųsi pasakyti, kad kai rajono vadovai giriasi, jog Utenos rajono savivaldybė įsisavino 300  milijonų europinių lėšų reikia turėti omenyje, kad visos šios lėšos turėjo „pereiti“ viešuosius pirkimus. Būtent tuo laikotarpiu viešiesiems pirkimams vadovavo ir vadovauja Viktoras Vieversys. Šis „geras“ specialistas per du metus įrodė, jog ne veltui rajono vadovai jį priėmė atgal į darbą. Juk tikri draugai bėdoje draugų nepalieka, jei aišku čia draugystės reikalas. Ir koks atsitiktinumas? Pastaruosius du metus ypatingai sekėsi prieš tai paminėtos baudžiamosios bylos kaltininkams. Kol teismas 2 metus nagrinėja šių veikėjų baudžiamąją bylą, abu toliau tęsė savo darbus. Vienas kaip Utenos rajono savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, kitas kaip UAB „Utenos melioracija“ vadovas.  Atsitiktinai ar ne (spręsti jums), bet per pastaruosius  du metus daugiausiai sutarčių (20 sutarčių už 23 milijonus litų) Utenos rajono savivaldybė pasirašė būtent su UAB „Utenos melioracija“, ką jau kalbėti apie trečioje vietoje pagal pasirašytų sutarčių finansinę išraišką (keletas milijonų) esančią UAB „Ligaja“, kuriai taip pat vadovauja Utenos rajono vadovų bendražygis Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Vidmantas Jurka. Sąsajų su kitomis dominuojančiomis įmonėmis nevardinsiu. Turbūt kyla klausimas, kur savivaldybės kontroliuojančios įstaigos? Šiais metais savivaldybės vidaus audito skyrius pristatė savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų audito išvadas. Neišsiplečiant nenagrinėsiu pačių išvadų ir jų esmės, bet paminėsiu tai, kad savivaldybės kontrolės komitetui buvo pateikta 13 puslapių audito santrauka, tačiau netikėtai mano rankas pasiekė ne 13, bet 31 puslapio audito santrauka. Kodėl savivaldybės tarybos nariams priklausantiems kontrolės komitetui buvo pateikta „sumažinta“ audito išvada? Kas dėl savivaldybės kontrolės tarnybos – ji atlieka  planinius auditus, bet į planinį patikrinimą savivaldybės administracijos viešieji pirkimai niekada nepatenka. Kaip nebūtų keista, bet tiek vidaus audito darbuotojos, tiek savivaldybės kontrolierės tarnyba atlyginimus gauna iš savivaldybės administracijos. Ne veltui yra posakis - „Kas moka pinigus, tas ir muziką užsako“. Pabaigai keletas retorinių klausimų į kuriuos atsakykite patys sau.
Kodėl esant tokiai masei pažeidimų, įžūlių nusižengimų ir kitų negražių momentų viešuosiuos pirkimuose, buhalterinėje apskaitoje, turto valdyme, savivaldybės vadovai užmerkia akis ir atsakingi asmenys lieka nenubausti? Ar tai partinis lojalumas ar kiti interesai? Juk ištraukus vieną siūlą gali viskas iširti, ypatingai po tiek metų bendro darbo?
utenosdn
Jau gerą dešimtmetį Lietuvoje galioja viešųjų pirkimų įstatymas. Įstatymas sukurtas tam, kad biudžetinės įstaigos vykdytų pirkimus ne taip kaip nori ir ne iš to ko nori, bet iš tų, kurie siūlo geriausią kainą. Tačiau neretai įstatymai nėra tobuli ir dėl to jie nuolat atnaujinami, keičiami. Ne išimtis ir viešųjų pirkimų įstatymas bei iš jo sekanti pirkimų tvarka. Vien per pastaruosius trejus metus viešųjų pirkimų įstatymas keitėsi ne kartą. Atsirado elektroniniai pirkimai ir nemažai kitų pataisymų (patobulinimų).
Neseniai Utenos rajono savivaldybės kontrolės komitetui savivaldybės kontrolierės tarnyba pateikė audito ataskaitą už 2011 metus, kurioje matyti, kad Utenos rajono savivaldybės biudžetinėse įstaigose nuolat pažeidinėjamas viešųjų pirkimų įstatymas. Pažeidimų padaryta pirkimuose ne už vieną milijoną litų. Daugiausiai švietimo įstaigoms įsigyjant maisto produktų. Žiūrėk vienos mokyklos valgykla nupirko ne taip bandeles, kitos sulčių ir panašiai. Tačiau manęs tai nei kiek nestebina. Turėdamas patirties su viešaisiais pirkimai puikiai suprantu tas mokyklas ir jų darbuotojus, kurie turėjo nupirkti tuos maisto produktus. Suprantu todėl, kad maisto produktų pirkimas mano nuomone toli gražu ne švietimo įstaigų funkcija, bent jau tol, kol nėra pakankamai kompetentingų darbuotojų atsakingų konkrečiai tik už viešuosius pirkimus....
.
.
Pilną straipsnį skaitykite adresu - WWW.MARIJUSKAUKENAS.LT

Liberalų naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt