Trečiadienis, Birželis 29, 2022
   
Tekstas

Ieškomas antivirusas: Kaip sustabdyti visuotinę „evakuaciją“?

Ištrimituota visuotinio gyventojų surašymo tragedija, kad Lietuvoje neliko nė trijų milijonų ir M.Mikutavičiui teks perdainuoti krepšinio himną, buvo ankstyva, tačiau emigracijos tema, minorine gaida, kaip koks virusas sklando Lietuvos žiniasklaidoje, vis įspėjama, kad jau turbūt kiekvieną šeimą palietė TAI.

Emigracijos mastai dar visai neseniai pavadinti visuotine evakuacija, šiandien įvardinami kur kas dramatiškiau – Lietuvos tragedija Nr. 1, kuri, kai kurių ekspertų nuomone, nepalieka jokių vilčių kilti Lietuvos ekonomikai.

Taigi, liberalų diskusijoje pasikalbėkime apie visuotinę lietuvių evakuaciją ir įvardinkime ne tiek priežastis dėl ko žmonės išvyksta iš šalies, kiek konkrečius dalykus, kuriuos būtina keisti nedelsiant, siekiant stabdyti emigracijos srautus.

Liberalų diskusijoje Skuodo meras Stasys Vainoras ir Jonavos vicemeras Remigijus Osauskas.


S. Vainoras. Nelengvas klausimas. Manyčiau, kad emigracijos visiškai sustabdyti nepavyks. Esame ES dalis, galime laisvai keliauti po Šengeno šalis. Iš vienos pusės tai gerai, kadangi sugrįžę mūsų žmonės parsiveža naujų žinių, pinigų, kuriuos čia investuoja. Tačiau suprantama, kad dalis jaunimo negrįš.

Seimas ir Vyriausybė turėtų atkreipti dėmesį į smulkų ir vidutinį verslą. Jį reikia skatinti, o ne žlugdyti. Reikėtų palaipsniui mažinti socialines išmokas, nes, kaip bebūtų graudu, bet šiandien tokia socialinė politika tik augina nenorinčių dirbti žmonių kartą.

Daugiau dėmesio turėtų būti skirta vadinamajai periferijai, tokiems atokiems rajonams kaip Skuodas. Pavyzdžiui, pastatyti kokį žvakių fabrikėlį Klaipėdoje – sąlygos tokios pačios, kaip ir Skuode. Rajono savivaldybė tegali atleisti nuo žemės mokesčio, kuris ir šiaip mūsų rajone nėra didelis.

Skuodo rajonas pripažintas probleminiu, tad VRM skiria mūsų rajonui apie 13 mln. litų ES paramos. Tačiau nė viena priemonė neskatina kurti naujų darbo vietų ar plėtoti verslą - pavyzdžiui, tokios kaip „Probleminių teritorijų plėtra“, „Daugiabučių namų atnaujinimas“, „Socialinio būsto plėtra ir jo kokybės gerinimas“.

Emigravę mūsų žmonės grįš tada, kai pradėsime „ūkiškai“ tvarkytis savo šalyje. O dabar galime tik raudoti ir guostis, kiek mažai mūsų beliko.


R. Osauskas. Pirmiausia žmogus siekia patenkinti fiziologinius ir saugumo poreikius, o jei jų Lietuvoje negali patenkinti, ieško galimybių užsienio šalyse. Kada žmogus jaučiasi saugus? Manau, kai turi būstą, gerai apmokamą darbą, o jo laikinai neturint – gaunamą socialinę paramą, galinčią minimaliai patenkinti savo poreikius. Taigi ir neatidėliotinai keistini dalykai ir būtų susieti su šiomis priemonėmis:

Verslo skatinimas, darbo vietų kūrimas ir išlaikymas. Gal jau ir nusibodusi tema, bet kitaip nebus – mokestinę bazę, ypač smulkioms, naujai įsteigtoms, įdarbinusioms asmenis, įmonėms reikia sumažinti. Asmenys, dirbantys verslo liudijimais, užsiimantys individualia veikla pirmaisiais veiklos metais taip pat turi būti atleidžiami nuo mokesčių, o sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis.

Socialinė parama. Netekus darbo (dirbant ne trumpiau kaip 12 mėn.)  turėtų būti mokama bent 80 proc. buvusio darbo užmokesčio bent jau vienerius metus.

Būsto aprūpinimas. Belaukiančių socialinių būstų eilė tikrai nesumažės jei liks tos pačios priemonės – savivaldybės socialinio būsto įsigijimas ir nuomojimas. Iš principo reiktų keisti šią paramos sistemą ir remti nuomininkus, nuomojančius būstą iš privačių asmenų, kompensuojant jiems, tarkim, iki 90 proc. būsto nuomos kainos (nustatant  kompensacijos „lubas“.

Tik tuomet galima pradėti tikėtis emigracijos masto mažėjimo.
 


Skyriaus naujienos

  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10

Mus rasite

Lankomumo statistika


www.serveriai.lt